sunaras

sunaras: sunaras sm. N 1. KŽ žr. sąnarys 1. 2. komponentas, sandas: Antrasis lytinis sunaras mažne visų būdvardžių pirmame linkyje vyriškos lytės baigias ant ai JJ. 3. ppr. pl. sunėrimas, mazgas: Kad votego galas nusiplaka, atleida iš sunarų Rt. Visos votego įnaros susideda iš sunarų Rt.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

narav — nárav ž <G I i> DEFINICIJA 1. razg. osobine ličnosti; ćud, priroda, temperament 2. zast. priroda (1), v. ETIMOLOGIJA prasl. *norvъ (rus. nórov: običaj, češ. mrav), lit. noras: volja ← ie. *h2ner /h2nor : snaga (skr. sūnaras: prikladan, stir … Hrvatski jezični portal

Mark and share
Search through all dictionaries
Translate…
Search Internet

Share the article and excerpts